Gyvenimo apstybė


Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi. Psalmynas 34, 18 (K. Burbulio vert.)


Kaip manote: ar Dievas būtų varginęsis siųsti į šį pasaulį savo Sūnų, jei žmogus pats būtų galėjęs išnarplioti gyvenimo ir amžinybės problemas? Kristaus atėjimas į šį pasaulį įrodo, kad Dievas nesidžiaugė beviltiška žmogaus padėtimi. Jis atsiuntė savo Sūnų ne tik tam, kad turėtume amžinąjį gyvenimą, bet kad galėtume patirti gyvenimo apstybę dar čia, žemėje. Jėzaus mokymas buvo unikalus ir skyrėsi nuo kitų mokymų. Jis paėmė religiją iš teorinės kategorijos ir perkėlė į praktinę. Jis kalbėjo su valdžia. Kalbėjo kaip turintis galią – Jo žodis buvo lemiamas, paskutinis. Jis kalbėjo taip, lyg viską žinotų, - ir iš tikro žinojo! Jo žodžiai nebuvo tušti, švelnūs išvedžiojimai filosofo, kuris tvirtina, kad ieško tiesos, nors iš tiesų pripažįsta jos taip ir neradęs. Jėzaus balsas turėjo panašėti į užtikrintą tvirtinimą matematiko, neabejotinai žinančio teisingą atsakymą – nes atsakymų įrodymas slypi pačiame uždavinyje.


Dienos malda

Viešpatie Dieve, esu visiškai priklausomas nuo Tavęs. Ačiū, kad kasdien pasirūpini mano poreikiais.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org


Ką Biblija moko apie Gyvenimo apstybė

Ieškau Dievo

Užsisakykite šiuos skaitinius į savo el.paštą - nemokamai.