Yra toks pasakojimas apie ūkininką, kuris parsitempė kiaulę į trobą, švariai nuprausė, išvalė kanopas, papurškė kvepalais, užrišo ant kaklo kaspiną ir pasivadino į svetainę. Kiaulė atrodė tikrai šauniai ir net palaikė šeimininkui smagią draugiją... tačiau tik keletą minučių, neilgai, kol prasivėrė durys. Tada kiaulė nėrė pro jas ir puolė į pirmą pasitaikiusį purvyną. Kodėl? Todėl, kad širdyje ji ir toliau buvo kiaulė. Jos prigimtis nė trupučio nepasikeitė. Ūkininkas pakeitė išorę, o ne vidų. Panašiai būna ir su žmogumi – žiūrėk, tu jį gražiai aprengi ir bažnyčioje pasodini pirmoje eilėje. Jis gali atrodyti kaip šventasis. Kurį laiką jam gal net pavyks apmuilinti akis bičiuliams. Bet nusivesk jį į jo darbo vietą ar į klubą šeštadienio vakarą ir pamatysi, kaip atsiskleis tikroji jo prigimtis. Kodėl jo elgesys nepakitęs? Todėl, kad nepasikeitusi jo prigimtis. Žmogus nėra atgimęs iš naujo.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Prigimties jėga