Biblija (Šventasis Raštas)

1

O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi pas jus nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?

2

Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo?

3

Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?

4

Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei iš tiesų būtų veltui!

5

Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo?

6

Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu”.

7

Todėl supraskite, kad Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki.

8

Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: „Tavyje bus palaimintos visos tautos”.

9

Taip tikintys susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.

10

Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikimo galioje, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo”.

11

Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes „teisusis gyvens tikėjimu”.

12

O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet „kas juos vykdo, tas gyvens jais”.

13

Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio”,-

14

kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.

15

Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net žmogaus testamento, kuris patvirtintas, niekas neatmeta ir nepapildo.

16

Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako „ir palikuonims”, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: „ir tavo palikuoniui”, kuris yra Kristus.

17

Noriu pasakyti, kad Dievo Kristuje anksčiau patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti negaliojančiu.

18

Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai jau nebe iš pažado, o Dievas davė tai Abraomui pažadu.

19

Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo perduotas per angelus, tarpininko ranka.

20

Tarpininkas neatstovauja vienai pusei, bet Dievas yra vienas.

21

Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų iš įstatymo.

22

Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi tektų tiems, kurie tiki.

23

Prieš ateinant tikėjimui, buvome įstatymo įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo.

24

Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad būtume tikėjimu išteisinti.

25

Bet, tikėjimui atėjus, jau nesame auklėtojo globoje.

26

Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą Jėzumi Kristumi.

27

Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.

28

Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!

29

O jeigu esate Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys ir paveldėtojai pagal pažadą.