Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Aš-žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.
- 2
- Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.
- 3
- Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.
- 4
- Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.
- 5
- Jis apsupo mane kartybe ir vargu,
- 6
- perkėlė į tamsą kaip mirusį.
- 7
- Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.
- 8
- Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.
- 9
- Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.
- 10
- Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.
- 11
- Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.
- 12
- Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu
- 13
- ir pervėrė mano širdį strėlėmis.
- 14
- Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.
- 15
- Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.
- 16
- Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.
- 17
- Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.
- 18
- Aš tariau: „Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.
- 19
- Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.
- 20
- Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.
- 21
- Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.
- 22
- Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
- 23
- Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
- 24
- Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.
- 25
- Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.
- 26
- Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,
- 27
- gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.
- 28
- Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.
- 29
- Jis paliečia dulkes savo burna: „Galbūt dar yra vilties”.
- 30
- Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,
- 31
- nes Viešpats neatstumia amžiams.
- 32
- Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.
- 33
- Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.
- 34
- Kai mindžioja kojomis belaisvius,
- 35
- kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,
- 36
- kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.
- 37
- Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?
- 38
- Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?
- 39
- Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?
- 40
- Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.
- 41
- Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.
- 42
- Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.
- 43
- Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.
- 44
- Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.
- 45
- Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.
- 46
- Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.
- 47
- Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.
- 48
- Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.
- 49
- Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,
- 50
- kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.
- 51
- Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.
- 52
- Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,
- 53
- įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.
- 54
- Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.
- 55
- Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.
- 56
- Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.
- 57
- Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: „Nebijok”.
- 58
- Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.
- 59
- Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.
- 60
- Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;
- 61
- Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.
- 62
- Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.
- 63
- Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.
- 64
- Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.
- 65
- Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.
- 66
- Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.