Po nukryžiavimo susirūpinę mokiniai kalbėjo: „O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį“ (Lk 24,21). Vargšai buvo apimti nevilties ir sielvarto. Jiems tas įvykis buvo tragedija. Gyvenimas neteko prasmės ir tikslo. Tačiau kai prisikėlimas tapo regimas, akivaizdus, gyvenimas įgavo naują prasmę. Jis vėl turėjo tikslą.

Davidas Livingstone‘as kartą kreipėsi į Glazgo studentų būrį. Kai jis pakilo kalbėti, jo kūne aiškiai matėsi sunkaus gyvenimo Afrikoje žymės: apie 30 kartų persirgęs įvairiomis tenykštėmis ligomis, D. Livingstone‘as atrodė sulysęs ir išsekęs, o liūto sutriuškinta kairė ranka bejėgiškai karojo šone. Nupasakojęs sunkius išbandymus, su kuriais jam teko susidurti, misionierius paklausė: „Ar norite žinoti, kas mane palaikė visus tuos metus tarp žmonių, kurių kalbos nė nesupratau, kurie žvelgė į mane nepatikliai ir labai dažnai priešiškai? Mane palaikė žodžiai: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Aš viską pastačiau ant tų žodžių ir nebuvau nuviltas.“

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Žodžiai atsiremti