„Reinkarnacija“ (lot. reincarnatio – sugrįžimas į kūną) reiškia tikėjimą, kad esminė žmogaus dalis (siela, dvasia, Aš) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų ar gyvūną. Kiti šio reiškinio pavadinimai: persikūnijimas, sielos keliavimas, metempsichozė (gr.) arba (dviprasmiškai) atgimimas.

Biblijoje nėra jokių užuominų apie reinkarnaciją. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolis, gr. hadas). Evangelijos pagal Luką 16,19–31 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu – induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,23–24), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,12–13), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. „Atgimimu“ (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.

Daugiau skaitykite čia:
http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=78&Itemid=60
http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=355&Itemi...
http://www.charity.lt/biblija/temos/?s=reinkarnacija