Mirtis krikščioniui reiškia perėjimą gyventi iš palapinės į namą. Čia, žemėje, mes esame tiktai kaip kokie klajūnai, besiglaudžiantys laikinoje, netvirtoje pastogėje. Čia mūsų neaplenkia ligos, skausmai ir kitos negandos. Peržengę mirties slenkstį, šią yrančią palapinę iškeisime į tvirtus, ne rankomis statytus amžinuosius namus danguje. Mirties akimirką bastūnas baigia savo klajones ir sugrįžta namo. Jam suteikiamas titulas ir teisė gyventi rūmuose, kurie niekada nesuirs ir nesugrius. Negi manote, kad Dievas, kuris šitaip dosniai ir dėmesingai rūpinasi kasdieniu gyvenimu, nepasirūpins mūsų mirtimi? Biblija sako, kad mes esame prašalaičiai svečioje šalyje. Šitas pasaulis nėra mūsų namai. Mūsų namai – danguje. Esame jo piliečiai. Kai krikščionis miršta, jis atsiduria pas Kristų. Krikščionis keliauja į dangų, kur visą amžinybę praleis su Dievu.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Dievo suteikiamas aprūpinimas