Kaip manote: ar Dievas būtų varginęsis siųsti į šį pasaulį savo Sūnų, jei žmogus pats būtų galėjęs išnarplioti gyvenimo ir amžinybės problemas? Kristaus atėjimas į šį pasaulį įrodo, kad Dievas nesidžiaugė beviltiška žmogaus padėtimi. Jis atsiuntė savo Sūnų ne tik tam, kad turėtume amžinąjį gyvenimą, bet kad galėtume patirti gyvenimo apstybę dar čia, žemėje. Jėzaus mokymas buvo unikalus ir skyrėsi nuo kitų mokymų. Jis paėmė religiją iš teorinės kategorijos ir perkėlė į praktinę. Jis kalbėjo su valdžia. Kalbėjo kaip turintis galią – Jo žodis buvo lemiamas, paskutinis. Jis kalbėjo taip, lyg viską žinotų, - ir iš tikro žinojo! Jo žodžiai nebuvo tušti, švelnūs išvedžiojimai filosofo, kuris tvirtina, kad ieško tiesos, nors iš tiesų pripažįsta jos taip ir neradęs. Jėzaus balsas turėjo panašėti į užtikrintą tvirtinimą matematiko, neabejotinai žinančio teisingą atsakymą – nes atsakymų įrodymas slypi pačiame uždavinyje.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Gyvenimo apstybė