Nieko keisto, kad jaunas žmogus kartais nuklysta nuo to, ko buvo mokytas. Tam gali būti aibė priežasčių. Matyt, kažkas priverčia netikėjimui jo širdyje įsišaknyti giliau nei tikėjimui. Biblija mus perspėja, kad žmogaus širdis yra klastinga ir palinkusi į pikta. Nuodėmė širdį supurena ir paruošia netikėjimui. Žmogaus, kuris savo tikėjimu pasirenka netikėjimą, gyvenime beabejotinai yra koks nors autoritetas, kuris jo mąstymui daro didžiulę įtaką. Su laiku toks žmogus į tai, ko buvo mokytas vaikystėje, pradeda žiūrėti nepatikliai, neretai palaiko paistalais. Kaip kažkas yra taikliai pastebėjęs, truputis pažinimo nuveda žmogų tolyn nuo Dievo, o išsamus supratimas sugrąžina jį atgalios. Vieni tvirčiausių ir ištikimiausių krikščionių, kuriuos šiandien pažįstu, yra žmonės, savo gyvenime patyrę tokius laikotarpius, kai kvestionavo Bibliją, Kristų ir Dievą. Tačiau kantriai ištyrę ir išanalizavę tuos klausimus iki galo, jie aptiko nepaneigiamų įrodymų ir suprato, kad tik kvailys savo širdy gali nutarti, kad Dievo nėra (žr. Ps 14,1; Ps 53,1).

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Kvestionavimas