Visi krikščionys tiki Dievu, tačiau daugelis jų Dievui skiria labai mažai laiko: jie taip užsisukę kasdieniuose reikaluose, kad sunku rasti valandėlę Biblijos skaitymui, maldai, apmąstymams, artimui. Daugelis tokių tikinčiųjų jaučiasi be ūpo, jų mokinystės įkarštis gerokai prigesęs. Jei paklausčiau tokių žmonių, ar jie krikščionys, greičiausiai jie atsakytų „Viliuosi, kad taip.“ Galbūt jie apsilanko bažnyčioje per Velykas, Kalėdas ir kitomis ypatingomis progomis, tačiau kasdienybėje Dievui skiria labai mažai laiko. Dievą iš jų gyvenimo pamažėle išstūmė kiti dalykai.

Biblija perspėja, kad nevalia aplaidžiai elgtis su savo siela, nes širdis gali taip užkietėti, o siela taip susitraukti, kad visai neteksi apetito Dievo dalykams. Mums būtinas tas alkis, gyvybiškai svarbus ir reikalingas Dievo troškimas. Tai sąmoningas suvokimas, kad bet kokios kitos ramybės paieškos yra bergždžios. Širdies ramybę galima rasti tik Dieve.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Sielos nepriežiūra