Yra žmonių, kurie seniai priėmę Kristų, tačiau taip ir nepasiekę dvasinės brandos. Bažnyčią jie lanko visą gyvenimą, tačiau niekaip netampa subrendusiais krikščionimis. Jie ir toliau pasilieka „dvasiniai vaikai“, „kūdikiai Kristuje“: jie menkai išmano Šv. Raštą, neturi noro melstis, kasdieniame gyvenime menkai vadovaujasi krikščioniškais principais. Sakyti „Nuo šiandienos suimsiu save į nagą ir pradėsiu gyventi kitaip“ labai kilnu, tačiau visiškai beprasmiška. Čia tas pats, kas tikėtis, kad lavonas staiga tartų: „Sutelksiu visą savo jėgą, pakilsiu iš karsto ir vėl būsiu gyvas žmogus.“ Tokiai kaitai reikia galingesnės jėgos: savo jėgomis neįstengsite įveikti savo įpročių ir pertraukti jus kaustančių grandinių. Čia jau reikalinga pagalba iš šalies. Jums reikia Kristaus!

Biblija pasakoja apie tikėjimo tiltą, nevilties slėnį jungiantį su šlovingos Kristaus vilties kalnais. Šv. Raštas aiškiai parodo, kur mes stovime, tačiau tuo viskas nesibaigia. Dar jis parodo ir tai, kur galime būti Kristuje. Aišku, tobulą brandą įmanoma pasiekti tik Kristaus buvime, tačiau kaip krikščionis jūs turite augti ir tobulėti diena iš dienos.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Dvasinė branda