Labiau Dievui tarnaujame kai pasipriešiname pagundymams, nei daugybe formalių maldų.
'Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos. Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus.
Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo.
Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: 'Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!' Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.
Kvailosios prašė protingųjų: 'Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!'
'Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas - fariziejus, o kitas - muitininkas.
Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: 'Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės - plėšikai, sukčiai, svetimautojai - arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju'.
O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: 'Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!'
'Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda? Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: 'Džiaukitės drauge su manimi, radau savo avį, kuri buvo pražuvusi!'
Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos.
'Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. Atėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: 'Ateikite, jau viskas surengta'.
Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: 'Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti'.
Kitas sakė: 'Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti'.
Trečias tarė: 'Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti'.
Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave, ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą.
Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: 'Bičiuli, persėsk aukščiau!' Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje.
Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.
Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote.
Jis pasakė jiems palyginimą: 'Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Jis ėmė sau vienas svarstyti: 'Ką man dabar daryti? Neturiu kur sukrauti derliaus'.
Pagaliau jis tarė: 'Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tuomet sakysiu savo sielai: 'Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!'
O Dievas jam tarė: 'Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?'
'Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:
'Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote'.
Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: 'Jis demono apsėstas'.
Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: 'Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis'. Bet išmintį pateisina jos vaikai'.
Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.
Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko'.
