Citatos


Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su jūron metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų.
Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta.

Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

— Jėzus Kristus


Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.

— Jėzus Kristus


Mes gyvename ir mirštame; o Jėzus numirė ir gyvena!

— John Stott


Anuo metu gyveno Jėzus, išmintingas žmogus (jei išvis gali būti vadinamas žmogumi). Nes jis padarė nepaprastų dalykų ir buvo mokytojas tų, kurie su džiaugsmu priėmė tiesą. Jis patraukė prie savęs daug žydų, taip pat ir daug graikų. (Jis buvo Kristus). Po to, kai Pilotas, apkaltinus jį mūsų įžymiausiems vyrams, atidavė jį kryžiaus mirčiai, tie, kurie nuo pradžių jį mylėjo, nepradingo. (Jiems jis pasirodė trečią dieną, vėl tapęs gyvas, kaip jau dieviškieji pranašai buvo apie jį skelbę šiuos ir tūkstantį nuostabių dalykų).

— Juozapas Flavijus


Juo daugiau šiam nepažįstamam Dievui Jėzui Kristui suteikėme nepasiekiamos didybės, tuo nebūtinesnė tapo jo reikšmė mūsų gyvenimui ir mirčiai.

— Waltraut Schmitz-Bunse


Nuodėmės grandinės yra per lengvos, kad jas pajustum, tol, kol tampa per sunkios, kad iš jų išsivaduotum.

— Tomas Drautas


Kiekvienoje sieloje yra laimės ir prasmės troškulys.

— Tomas Akvinietis


Jeigu šiandien Kristus ateitų į pasaulį, kaip mane gyvą matai, savo taikiniu pasirinktų ne aukštuosius kunigus, bet žurnalistus.

— Sören Kierkegaard


Krikščioniškumas yra JIS PATS... Kristaus asmenybė savo istoriniu vienkartinumu ir amžina didybe pati yra kategorija, kuri lemia krikščionybės būtį, veiklą ir mokymą.

— Romano Guardini


Šviesos karys supranta, kad Dievas panaudoja vienatvę, kad išmokytų žmones gyventi kartu.
Panaudoja neapykantą, kad parodytų, kokia begalinė taikos vertė. Panaudoja nuobodulį, kad pabrėžtų rizikos ir atsižadėjimo svarbą.
Dievas naudoja tylą, norėdamas išmokyti tarti žodžius atsakingai. Panaudoja nuovargį, kad galėtume suprasti pabudimo vertę. Panaudoja ligą, kad pajustume sveikatos palaimą.
Dievas panaudoja ugnį, norėdamas paaiškinti, kas yra vanduo. Panaudoja žemę, kad suprastume oro vertę. Panaudoja mirtį... kad parodytų, koks svarbus gyvenimas.

— Paul Coelh

Surinktas turinys