Kartą besidarbuodami britų geležinkelininkai po bėgiais aptiko strazdo lizdelį. Paaiškėjo, kad patelė ramiausiai sau perėjo vaikelius, viršuje riedant ir baisingai bildant greitiesiems traukiniams. Kažkas net brūkštelėjo tokį eilėraštuką:

Maža kregždutė klausė žvirblio:
Sakyk, mielasis, kaip gi čia yra?
Ko gi tie žmonės susiraukę visada?
Ir raukšlelių ant kaktos
Jiems daugėja nuolatos.

Atsakė žvirblis įžvalgus:
O kaip kitaip čia bus?
Matyt, vargšeliai jie yra.
Neturi jie tokio Tėvelio danguje,
Kurs naštą rūpesčių nuimtų,
Kaip mus paguostų, nuramintų, pamaitintų.

Jėzus ragino įsižiūrėti į padangių sparnuočius. Atkreipdamas dėmesį į paukščių gyvenseną, Viešpats, matyt, norėjo pabrėžti, kad nerimauti yra nenatūralu. Aš ir pats kasdieniame gyvenime nuolatos mokausi susitelkti į Kristų. Kai akys nukreiptos į Viešpatį, pasaulio rūpesčiai galiausiai praeina, nerimas atlyžta, o širdy lieka tiktai tobula ramybė. Dievas yra pasižadėjęs mumis rūpintis. Mums nėra ko nerimauti.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org

Ką Biblija moko apie Meskite savo rūpesčius ant Jo