Prieš keletą metų girdėjau tokį pasakojimą apie vieną dvasininką ir jo bičiulį, kuris buvo aktorius. Aktorius pritraukdavo didžiules minias žiūrovų, tuo tarpu dvasininkas pamokslaudavo vos saujelei žmonių bažnyčioje. Kartą neiškentęs jis pasiteiravo bičiulio: „Sakyk, kaip tau pavyksta pritraukti tokios galybės žmonių dėmesį, o man neišeina? Juk tavo nuo scenos sakomi žodžiai – pramanai, tuo tarpu iš sakyklos skambantys žodžiai – gryna, nekintanti tiesa.“ Aktoriaus atsakymas buvo gana paprastas: „Aš tuos pramanus pateikiu labai įtikinamai – taip, lyg jie būtų tiesa. O tu, matyt, tiesą skelbti taip, lyg ji būtų fikcija.“ Bijau, kad mes, krikščionys, pernelyg dažnai sudarome įspūdį, kad mūsų skelbiama tiesa tarsi netikra – aplinkiniams sunku patikėti dėl mūsų gyvensenos ypatumų arba atsidavimo Viešpaties mokymui stokos.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Tiesa ir pramanai