Kolumbą išvadino bepročiu už tai, kad jis leidosi į neištirtas vandenyno platybes. Martyną Liuterį išvadino bepročiu už tai, kad išstojo prieš to meto įsigalėjusią religinę hierarchiją. Patrikas Henris buvo palaikytas kuoktelėjusiu, kai šaukė: „Duokite man laisvę arba mirtį!“ Apie Džordžą Vašingtoną daug kas irgi galvojo ne geriau, kai jis nusprendė tęsti karo veiksmus po sunkios žiemos Vali Fordže, kur išmirė tūkstančiai jo vyrų ir dar antra tiek pasitraukė, o su juo liko vos saujelė ištikimiausių. O štai mes jau tapome pernelyg išprusę ir gerbiami, kad galėtume būti išvadinti kvaištelėjusiais savo kartoje. Krikščionybė šiandien daug kur tokia gerbiama, tokia tradicinė, kad tapo prėska, beskonė. Druska neteko savo sūrumo. Ar pasaulis mus, krikščionis, laiko pakankamai pavojingais, kad išvadintų bepročiais, – ir ypač šiais laikais, kai materializmas ir sekuliarizmas aktyviai šaknijasi ir plinta pasaulyje? Dėkokime Dievui už tuos, kurie aukoja savo laiką, talentus, visuomeninę padėtį ir pelningus postus – už tuos, kurie nesivaikydami pelno siekia tarnauti Dievo karalystės labui.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Užsidegę dėl Dievo