Biblija (Šventasis Raštas)

1

Dovydui pranešė, kad filistinai kariauja prieš Keilą ir plėšia klojimus.

2

Dovydas klausė Viešpatį: „Ar man eiti ir mušti filistinus?” Viešpats atsakė Dovydui: „Eik, sumušk filistinus ir išgelbėk Keilą”.

3

Dovydo vyrai jam tarė: „Štai mes bijome jau čia, Judo žemėje. Kaip mes eisime į Keilą prieš filistinų kariuomenę?”

4

Dovydas dar kartą klausė Viešpatį. Viešpats jam atsakė: „Kelkis ir eik į Keilą; Aš atiduosiu filistinus į tavo rankas”.

5

Dovydas ir jo vyrai, nuėję į Keilą, kariavo su filistinais, nuvarė jų galvijus ir smarkiai juos sumušė. Taip Dovydas išgelbėjo Keilos gyventojus.

6

Ahimelecho sūnus Abjataras, bėgdamas pas Dovydą į Keilą, atsinešė ir efodą.

7

Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas atėjo į Keilą. Saulius tarė: „Dievas jį atidavė į mano rankas; jis pats užsidarė įeidamas į miestą su vartais ir užkaiščiais”.

8

Saulius sušaukė visus vyrus žygiui į Keilą prieš Dovydą ir jo vyrus.

9

Dovydas sužinojo, kad Saulius slapčia rengia jam pikta, ir tarė kunigui Abjatarui: „Atnešk efodą”.

10

Dovydas meldėsi: „Viešpatie, Izraelio Dieve, tavo tarnas išgirdo, kad Saulius rengiasi ateiti į Keilą ir sunaikinti miestą dėl manęs.

11

Ar Keilos gyventojai išduos mane į jo rankas? Ar Saulius ateis, kaip tavo tarnas girdėjo? Viešpatie, Izraelio Dieve, meldžiu, pasakyk savo tarnui”. Viešpats atsakė: „Jis ateis”.

12

Dovydas klausė: „Ar Keilos vyrai išduos mane ir mano vyrus Sauliui?” Viešpats atsakė: „Išduos”.

13

Tada Dovydas ir jo vyrai, kurių buvo apie šešis šimtus, išėję iš Keilos, ėjo, kur galėjo eiti. Kai Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas pabėgo iš Keilos, jis atšaukė savo žygį.

14

Dovydas apsistojo dykumos tvirtovėse ir pasiliko kalne Zifo dykumoje. Saulius visą laiką jo ieškojo, tačiau Dievas neatidavė jo į Sauliaus rankas.

15

Dovydas matė, kad Saulius išėjo ieškoti jo gyvybės, ir Dovydas buvo Zifo tyruose, miške.

16

Sauliaus sūnus Jehonatanas atėjo pas Dovydą į mišką ir sustiprino jo ranką Dieve.

17

Ir jis tarė jam: „Nebijok, mano tėvas Saulius tavęs neras. Tu tapsi Izraelio karaliumi, o aš būsiu šalia tavęs. Mano tėvas Saulius tai žino”.

18

Juodu Viešpaties akivaizdoje padarė sandorą. Dovydas pasiliko miške, o Jehonatanas sugrįžo į savo namus.

19

Zifiečiai nuėjo pas Saulių į Gibėją ir pranešė: „Dovydas slapstosi pas mus kalnų tvirtovėse, miškuose ir Hachilos kalvose, į pietus nuo Jesimono.

20

Taigi dabar, karaliau, ateik, kaip tavo siela to trokšta, o mūsų darbas bus atiduoti jį į karaliaus rankas”.

21

Saulius tarė: „Viešpats telaimina jus, kad manęs pasigailėjote.

22

Eikite, viską paruoškite ir sužinokite vietą, kur jis yra ir kas jį ten matė; man pranešta, kad jis esąs labai gudrus.

23

Išžvalgykite ir sužinokite visas slėptuves, kuriose jis slapstosi; tada sugrįžkite pas mane su tikromis žiniomis ir aš eisiu su jumis. Jei jis tebėra krašte, aš surasiu jį visuose Judo tūkstančiuose”.

24

Jie nuėjo į Zifą pirma Sauliaus. Dovydas ir jo vyrai buvo Maono dykumoje, lygumoje į pietus nuo Jesimono.

25

Saulius ir jo vyrai išėjo jo ieškoti. Dovydui apie tai buvo pranešta, todėl jis pasitraukė į Maono dykumą prie uolos. Saulius, tai išgirdęs, vijosi Dovydą į Maono dykumą.

26

Saulius ėjo viena kalno puse, o Dovydas su savo vyrais-kita. Dovydas skubiai traukėsi nuo Sauliaus, nes Saulius su savo vyrais supo Dovydą ir jo vyrus, norėdami juos sugauti.

27

Tačiau pas Saulių atėjo pasiuntinys su pranešimu: „Skubiai sugrįžk, nes filistinai užpuolė kraštą”.

28

Saulius liovėsi vijęs Dovydą, sugrįžo ir kariavo su filistinais. Todėl ta vieta pavadinta Perskyrimo uola.