Pirmas

Biblija (Šventasis Raštas)

Lietuviškas K. Burbulio vertimas » 2 Samuelio » 22 skyrius
1
Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų.
2
Jis sakė: „Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas.
3
Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto.
4
Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų.
5
Mirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
6
Pragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs.
7
Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
8
Susvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino.
9
Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
10
Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
11
Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais;
12
Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys.
13
Nuo spindesio prieš Jį užsidegė žarijos.
14
Viešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo.
15
Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos.
16
Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo.
17
Iš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
18
Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane.
19
Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
20
Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.
21
Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man.
22
Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.
23
Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.
24
Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau.
25
Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse.
26
Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam-tobulas,
27
tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai.
28
Tu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini.
29
Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje.
30
Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu-peršokti sieną.
31
Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
32
Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?
33
Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą.
34
Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas.
35
Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.
36
Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane.
37
Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų.
38
Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs.
39
Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis.
40
Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane.
41
Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
42
Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė.
43
Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos.
44
Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
45
Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man.
46
Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
47
Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievas-mano išgelbėjimo uola.
48
Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas,
49
Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus.
50
Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui.
51
Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius”.