Biblija (Šventasis Raštas)

1

Vargas Arieliui, miestui, kuriame gyveno Dovydas. Kasmet švęskite šventes, pjaukite aukas.

2

Aš užleisiu priespaudą Arieliui. Jame bus verksmas ir vaitojimas; jis bus tikras Arielis.

3

Apgulsiu tave, apkasiu grioviais, apstatysiu apsiausties bokštais.

4

Tu būsi labai pažemintas ir iš dulkių prislopintu balsu kalbėsi. Tavo balsas bus girdimas kaip mirusiųjų dvasių iššaukėjo balsas, kaip šnabždesys iš po žemių.

5

Tavo priešų bus daugybė kaip dulkių ir tavo prispaudėjų gausu-kaip vėjo nešamų pelų. Tai įvyks visai nelauktai ir ūmai.

6

Kareivijų Viešpats aplankys tave griausmu, žemės drebėjimu, audros viesulu ir ryjančia ugnies liepsna.

7

Kaip sapnas, kaip nakties regėjimas bus gausybė tautų, kariaujančių prieš Arielį, jį apgulusių grioviais ir bokštais.

8

Alkanas sapnuoja, kad jis valgo, bet pabudęs tebėra alkanas; arba ištroškęs sapnuoja, kad geria, o pabudęs tebėra ištroškęs. Taip bus tautoms, kurios kariaus prieš Siono kalną.

9

Nusistebėkite, pasibaisėkite ir šaukite! Jie girti, bet ne nuo vyno; svyruoja, bet ne nuo stipraus gėrimo.

10

Viešpats siuntė jums kieto miego dvasią, užmerkė jūsų akis-pranašus, uždengė jūsų galvas-regėtojus.

11

Visi regėjimai bus jums kaip užantspauduota knyga. Jei kas paduotų ją mokančiam skaityti ir sakytų: „Paskaityk!”, tas atsakytų: „Negaliu, nes ji užantspauduota”.

12

Jei knygą paduotų nemokančiam skaityti ir jam sakytų: „Skaityk!”, jis atsakytų: „Aš nemoku skaityti”.

13

Viešpats tarė: „Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų,

14

tai Aš nustebinsiu šią tautą savo nuostabiu darbu. Jų išminčių išmintis pranyks, gudriųjų sumanumas pražus”.

15

Vargas tiems, kurie savo planus slepia nuo Viešpaties ir darbus daro tamsoje, galvodami: „Kas mus mato ir kas mus žino?”

16

Jūs iškreipiate dalykus! Argi puodžius gali būti laikomas lygiu moliui? Ar kūrinys sako apie savo kūrėją: „Jis nesukūrė manęs”? Ar daiktas kalba apie tą, kuris jį padarė: „Jis nieko nesupranta”?

17

Netrukus ir Libanas taps ariama dirva, o dirva-mišku.

18

Tą dieną kurtieji išgirs knygos žodžius ir aklųjų akys praregės.

19

Romieji dar labiau džiaugsis Viešpačiu ir beturčiai-Izraelio Šventuoju.

20

Prispaudėjai dings ir pasityčiotojai žus; bus sunaikinti, kurie elgiasi neteisingai,

21

kurie apšmeižia žmogų, kurie vartuose kaltintojui spendžia spąstus ir teisųjį laiko nieku.

22

Todėl Viešpats, kuris išgelbėjo Abraomą, taip sako Jokūbo namams: „Jokūbas nebebus pažemintas, jo veidas nebeišblykš.

23

Jis matys savo vaikus, mano rankų darbą, tarp savųjų; jie pripažins šventu mano vardą ir Jokūbo Šventąjį ir bijos Izraelio Dievo.

24

Kurie klydo dvasioje, susipras, kurie buvo nepatenkinti, priims pamokymą”.