Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Jobas atsakydamas tarė:
- 2
- „Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?
- 3
- Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.
- 4
- Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?
- 5
- Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.
- 6
- Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.
- 7
- Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.
- 8
- Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.
- 9
- Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.
- 10
- Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.
- 11
- Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.
- 12
- Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’
- 13
- Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.
- 14
- Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?
- 15
- Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.
- 16
- Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.
- 17
- Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;
- 18
- Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.
- 19
- Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?
- 20
- Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.
- 21
- Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.
- 22
- Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.
- 23
- Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.
- 24
- Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?
- 25
- Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.
- 26
- Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.
- 27
- Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,
- 28
- tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.
- 29
- Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?
- 30
- Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,
- 31
- Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.
- 32
- Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.
- 33
- Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.
- 34
- O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.
- 35
- Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.
