Biblija (Šventasis Raštas)

1

Po kurio laiko, kviečių pjūties metu, Samsonas atėjo aplankyti savo žmonos ir atnešė jai ožiuką. Samsonas sakė: „Aš noriu įeiti į kambarį pas savo žmoną”. Bet jos tėvas jo neleido,

2

tardamas: „Aš tikrai maniau, kad tu jos nekenti, todėl ją atidaviau tavo pabroliui. Argi jos jaunesnioji sesuo nėra gražesnė už ją? Imk ją vietoj anos”.

3

Tada Samsonas atsakė: „Šį kartą nenusikalsiu, atkeršydamas filistinams”.

4

Samsonas, sugavęs tris šimtus lapių, surišo jas po porą uodegomis ir tarp uodegų įrišo po deglą.

5

Uždegęs deglus, jis paleido lapes į filistinų javus. Taip jis padegė javų pėdus, nepjautus javus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus.

6

Filistinai klausė: „Kas tai padarė?” Jiems atsakė: „Samsonas, timniečio žentas, keršydamas už žmonos atidavimą pabroliui”. Atėję filistinai sudegino ją ir jos tėvą.

7

Samsonas jiems tarė: „Nors jūs tai padarėte, nurimsiu tik tada, kai jums atkeršysiu”.

8

Jis smarkiai puolė juos ir, sulaužęs jų blauzdų ir šlaunų kaulus, nuėjo į Etamą ir apsigyveno ant uolos.

9

Tada filistinai atėję pasistatė stovyklas Judo žemėje iki Lehio.

10

Judas klausė: „Kodėl išėjote prieš mus?” Tie atsakė: „Samsono surišti ir padaryti jam taip, kaip jis mums padarė”.

11

Tada trys tūkstančiai Judo vyrų atėjo prie Etamo uolos ir klausė Samsoną: „Argi nežinai, kad mus valdo filistinai? Kodėl taip padarei?” Jis atsakė: „Kaip jie man padarė, taip aš jiems padariau”.

12

Judo vyrai tarė jam: „Mes atėjome tavęs surišti ir atiduoti filistinams”. Samsonas atsakė: „Prisiekite man, kad jūs patys manęs nenužudysite”.

13

Jie jam atsakė: „Mes tave tvirtai surišime ir atiduosime filistinams, bet patys tavęs nenužudysime”. Jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir nusivedė.

14

Prie Lehio filistinai pasitiko jį šūkaudami iš džiaugsmo. Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir virvės ant jo rankų sutrūko kaip sudegę linai ir nukrito nuo jo.

15

Jis susirado šviežią asilo žandikaulį ir, paėmęs jį, užmušė juo tūkstantį filistinų.

16

Tuomet Samsonas tarė: „Asilo žandikauliu nužudžiau tūkstantį vyrų ir suverčiau į krūvas”.

17

Taip pasakęs, jis nusviedė žandikaulį. Tą vietą pavadino Ramat Lehiu.

18

Labai ištroškęs, jis šaukėsi Viešpaties: „Tu davei man šitokią pergalę, o dabar mirštu iš troškulio ir pateksiu į neapipjaustytųjų rankas!”

19

Dievas atvėrė daubą Lehyje, ir iš jos tekėjo vanduo. Atsigėręs jis atsigaivino ir atgavo jėgas. Tą vietą pavadino En Korės versme; ji tebėra ten iki šios dienos.

20

Filistinų laikais Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.