Biblija (Šventasis Raštas)

1

Efraimo aukštumose gyveno vyras, vardu Mikajas.

2

Jis tarė savo motinai: „Tu prakeikei tą, kuris paėmė iš tavęs tūkstantį šimtą sidabrinių. Tie pinigai yra pas mane. Aš juos paėmiau”. Jo motina tarė: „Viešpats telaimina tave, mano sūnau”.

3

Kai jis sugrąžino motinai tūkstantį šimtą sidabrinių, motina tarė: „Aš visus tuos pinigus pašvenčiau Viešpačiui, kad mano sūnus, ėmęs juos iš mano rankos, padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Todėl dabar aš atiduosiu juos tau”.

4

Bet jis sugrąžino pinigus motinai. Ji paėmė du šimtus sidabrinių ir atidavė auksakaliui, kad iš jų padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Juos pastatė Mikajo namuose.

5

Mikajas įrengė savo namuose dievų šventyklą, padarė efodą ir terafimą ir paskyrė vieną iš savo sūnų kunigu.

6

Tuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga.

7

Judo Betliejuje buvo jaunas levitas, kuris ten gyveno.

8

Palikęs Judo Betliejų, jis ieškojo kitos vietos, tinkamos apsigyventi. Keliaudamas jis atėjo pas Mikają, kuris gyveno Efraimo aukštumose.

9

Mikajas jo klausė: „Iš kur tu?” Tas atsakė: „Aš esu levitas iš Judo Betliejaus ir ieškau vietos apsigyventi”.

10

Mikajas jam atsakė: „Pasilik pas mane ir būk man tėvu ir kunigu. Aš tau duosiu metams dešimt sidabrinių, drabužius ir visą išlaikymą”.

11

Levitas sutiko apsigyventi pas jį. Jaunuolis buvo jam kaip sūnus.

12

Mikajas paskyrė levitą kunigu, ir jaunuolis gyveno jo namuose.

13

Mikajas sakė: „Dabar žinau, kad Viešpats darys man gera, nes turiu levitą kunigu”.