Biblija (Šventasis Raštas)

1

Jis vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka.

2

Jie stebėjo Jį, ar Jis gydys šį sabato dieną, kad galėtų Jėzų apkaltinti.

3

Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!”

4

O juos paklausė: „Ar sabato dieną leistina daryti gera, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?” Bet anie tylėjo.

5

Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!” Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika kaip ir kita.

6

Išėję fariziejai tuojau pradėjo tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

7

O Jėzus su savo mokiniais pasitraukė prie ežero. Jį sekė didelė minia iš Galilėjos. Ir iš Judėjos,

8

Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie Jo didelius darbus.

9

Jėzus liepė mokiniams laikyti Jam paruoštą nedidelę valtį, kad minia Jo nesuspaustų.

10

Mat Jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, kuriuos kankino ligos, veržėsi prie Jo, norėdami Jį paliesti.

11

Taip pat netyrosios dvasios, vos tik Jį pamačiusios, parpuldavo priešais Jį ir šaukdavo: „Tu esi Dievo Sūnus!”

12

Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad Jo negarsintų.

13

Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas Jį.

14

Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos pamokslauti

15

ir jie turėtų valdžią gydyti ligas ir išvarinėti demonus:

16

Simoną, pavadinęs jį Petru;

17

Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadinęs Boanerges, tai yra „griaustinio vaikai”);

18

Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį

19

ir Judą Iskarijotą, kuris Jį ir išdavė. Ir jie grįžo namo.

20

Vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti.

21

Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto.

22

Atvykę iš Jeruzalės Rašto žinovai sakė: „Jis turi Belzebulą”, ir: „Demonų kunigaikščio jėga Jis išvaro demonus”.

23

O Jėzus, pasivadinęs juos, kalbėjo palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?

24

Jei karalystė suskilusi, tokia karalystė negali išsilaikyti.

25

Ir jei namai suskilę, tokie namai negali išsilaikyti.

26

Ir jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis negali išsilaikyti ir žlunga.

27

Niekas negali įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada jis apiplėš jo namus.

28

Iš tiesų sakau jums: bus atleistos žmonių vaikams visos nuodėmės ir piktžodžiavimai, kaip jie bepiktžodžiautų;

29

bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam niekada nebus atleista, ir jis amžiams bus pasmerktas”.

30

Mat jie sakė: „Jis turi netyrąją dvasią”.

31

Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, prašė Jį pakviesti.

32

Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: „Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs”.

33

O Jis atsakė: „Kas yra mano motina ir mano broliai?”

34

Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!

35

Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina”.