Biblija (Šventasis Raštas)

1

Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

2

Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

3

Kvailio burnoje-išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

4

Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

5

Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

6

Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.

7

Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.

8

Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

9

Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.

10

Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

11

Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

12

Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

13

Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.

14

Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus-savo.

15

Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.

16

Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

17

Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

18

Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.

19

Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

20

Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.

21

Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

22

Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.

23

Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

24

Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.

25

Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

26

Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

27

Viešpaties baimė-gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.

28

Gausi tauta-garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.

29

Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

30

Sveika širdis-kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

31

Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

32

Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

33

Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

34

Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

35

Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.