Biblija (Šventasis Raštas)

1

Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.

2

Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.

3

Jo burnos žodžiai-nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.

4

Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.

5

Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė-debesis.

6

Tavo teisumas-kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai-kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!

7

Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.

8

Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.

9

Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.

10

Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas-nuoširdiesiems.

11

Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!

12

Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!