Biblija (Šventasis Raštas)

1

Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.

2

Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.

3

Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę-gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.

4

Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.

5

Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui-nėra Tau lygaus nė vieno,-jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.

6

Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai.

7

Tada tariau: „Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta.

8

Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje”.

9

Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai.

10

Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime.

11

Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi.

12

Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos.

13

Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!

14

Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta!

15

Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: „Gerai, gerai”.

16

Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: „Didis yra Viešpats!”

17

Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk!