Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
- 2
- Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
- 3
- Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
- 4
- Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
- 5
- Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
- 6
- Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
- 7
- Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
- 8
- Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
- 9
- Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
- 10
- Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
- 11
- Jie sako: „Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?”
- 12
- Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
- 13
- Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
- 14
- Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
- 15
- Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
- 16
- Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
- 17
- kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
- 18
- Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
- 19
- Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
- 20
- Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
- 21
- Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
- 22
- aš buvau kvailas ir neišmanantis-lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
- 23
- Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
- 24
- Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
- 25
- Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
- 26
- Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
- 27
- Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
- 28
- Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.
