Senajame Testamente išsamiai aprašomas Izraelio ir Judo karalių valdymas. Deja, dauguma jų nepaisydavo Viešpaties paliepimų ir vesdavo tautą į nuodėmę bei stabmeldystę. Viena iš nedaugelio išimčių buvo karalius Jozijas. Jis buvo kitoks nei jo pirmtakai. Būdamas šešiolikos metų Jozijas nutarė ieškoti Viešpaties. Šis jo troškimas paskatino apvalyti Judą nuo netikrų dievų ir sumalti stabus į dulkes. Jozijas pasimokė iš savo protėvių. Jis žinojo, jog norint pačiam ir visai šaliai susilaikyti nuo nuodėmės, reikia visiškai atsiduoti Viešpačiui.