Biblija (Šventasis Raštas)

1

Karalius ir Hamanas atėjo pas karalienę Esterą į vaišes.

2

Tą dieną, gerdamas vyną, karalius vėl klausė karalienę Esterą: „Pasakyk man savo prašymą, karaliene Estera. Suteiksiu tau, ko norėsi, net jei prašytum ir pusės mano karalystės”.

3

Karalienė atsakė: „Karaliau, jei radau malonę tavo akyse ir sutinki mano prašymą patenkinti, palik mane ir mano tautą gyvus.

4

Aš ir mano tauta esame atiduoti mirčiai ir sunaikinimui. Jei mes būtume parduodami vergais, aš tylėčiau ir karaliaus nevarginčiau”.

5

Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: „Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?”

6

Estera atsakė: „Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas”. Hamanas labai išsigando.

7

Karalius užsirūstinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą, o Hamanas suklupo prieš karalienę Esterą, prašydamas palikti jį gyvą, nes jis suprato, kad jo laukia karaliaus bausmė.

8

Sugrįžęs iš rūmų sodo, karalius rado Hamaną, sukniubusį ant lovos prie Esteros, ir sakė: „Jis nori karalienę išprievartauti mano namuose ir mano akivaizdoje!” Karaliui ištarus šiuos žodžius, Hamano veidas buvo uždengtas.

9

Karaliaus eunuchas Harbona tarė: „Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę”. Karalius įsakė: „Pakarkite jose Hamaną”.

10

Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.