Biblija (Šventasis Raštas)

1
Elihuvas tęsė:
2
„Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.
3
Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.
4
Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.
5
Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.
6
Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.
7
Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,
8
kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?
9
Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.
10
Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.
11
Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.
12
Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.
13
Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?
14
Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,
15
tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.
16
Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.
17
Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?
18
Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?
19
O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?
20
Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.
21
Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
22
Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.
23
Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.
24
Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.
25
Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
26
Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
27
nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
28
Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
29
Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
30
Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
31
Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
32
Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
33
Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
34
Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:
35
‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.
36
Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.
37
Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą”.