Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius,
- 2
- liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite”.
- 3
- Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis.
- 4
- Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.
- 5
- Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: „Ką darote, kam atrišate asilaitį?”
- 6
- O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.
- 7
- Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo.
- 8
- Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.
- 9
- Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: „Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu!
- 10
- Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!”
- 11
- Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs,- kadangi buvo jau vakaro valanda,-Jis su dvylika išėjo į Betaniją.
- 12
- Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko.
- 13
- Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas.
- 14
- Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!” Jo mokiniai tai girdėjo.
- 15
- Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
- 16
- ir neleido nešti prekių per šventyklą.
- 17
- Jis mokė, sakydamas jiems: „Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ”.
- 18
- Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo.
- 19
- Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.
- 20
- Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.
- 21
- Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!”
- 22
- Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Turėkite tikėjimą Dievu!
- 23
- Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,-jis turės, ką besakytų.
- 24
- Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite.
- 25
- Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus.
- 26
- Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų”.
- 27
- Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų
- 28
- ir klausė: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?”
- 29
- Jėzus jiems atsakė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau.
- 30
- Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!”
- 31
- Jie samprotavo tarpusavy: „Jei pasakysime-iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’
- 32
- O jei pasakysime-iš žmonių...” Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.
- 33
- Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome”. Tada Jėzus tarė: „Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.
