Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė:
- 2
- „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti.
- 3
- Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli”.
- 4
- Mokiniai Jam atsakė: „Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?”
- 5
- Jėzus paklausė: „Kiek kepalų turite?” Jie atsakė: „Septynis”.
- 6
- Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.
- 7
- Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.
- 8
- Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių.
- 9
- O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos
- 10
- ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.
- 11
- Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus.
- 12
- Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: „Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!”
- 13
- Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.
- 14
- Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą.
- 15
- Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo”.
- 16
- Jie svarstė tarpusavy, sakydami: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos”.
- 17
- Tai supratęs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios?
- 18
- Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate,
- 19
- jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: „Dvylika”.
- 20
- „O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: „Septynias”.
- 21
- Tada Jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!”
- 22
- Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.
- 23
- Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?”
- 24
- Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius”.
- 25
- Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.
- 26
- Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!”
- 27
- Jėzus su savo mokiniais išėjo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Kuo mane žmonės laiko?”
- 28
- Jie atsakė: „Vieni-Jonu Krikštytoju, kiti-Eliju, treti-vienu iš pranašų”.
- 29
- Tada Jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?” Petras Jam atsakė: „Tu esi Kristus”.
- 30
- Tada Jėzus griežtai įsakė niekam apie Jį nekalbėti.
- 31
- Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.
- 32
- Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti.
- 33
- Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir sudraudė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių!”
- 34
- Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.
- 35
- Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.
- 36
- Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?
- 37
- Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!
- 38
- Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais”.
