Pirmas

Biblija (Šventasis Raštas)

Lietuviškas K. Burbulio vertimas » Mato » 26 skyrius
1
Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus tarė savo mokiniams:
2
„Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti”.
3
Tuomet aukštieji kunigai, Rašto žinovai bei tautos vyresnieji susirinko į vyriausiojo kunigo Kajafo rūmus
4
ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti.
5
Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio”.
6
Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,
7
atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus kvapiojo aliejaus indu ir Jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos.
8
Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: „Kam toks eikvojimas?
9
Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams”.
10
Tai sužinojęs, Jėzus tarė: „Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą!
11
Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.
12
Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms.
13
Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.
14
Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus
15
ir tarė: „Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?” Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių.
16
Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį.
17
Pirmąją Neraugintos duonos dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?”
18
Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais’ ”.
19
Mokiniai padarė, kaip Jėzus nurodė, ir paruošė Paschą.
20
Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika sėdosi prie stalo.
21
Jiems bevalgant, Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos”.
22
Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: „Nejaugi aš, Viešpatie?”
23
Jis atsakė: „Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.
24
Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti”.
25
Jo išdavėjas Judas paklausė: „Nejaugi aš, Rabi?!” Jis atsakė: „Tu pasakei”.
26
Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas”.
27
Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi,
28
nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.
29
Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje”.
30
Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.
31
Tada Jėzus jiems kalbėjo: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys’.
32
Bet kai prisikelsiu, Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją”.
33
Petras atsiliepė: „Jei net visi Tavimi pasipiktins, aš niekuomet nepasipiktinsiu!”
34
Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.
35
Bet Petras tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti kartu su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu!” Taip kalbėjo ir visi mokiniai.
36
Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuos”.
37
Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.
38
Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi”.
39
Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!”
40
Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: „Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi?
41
Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.
42
Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: „Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!”
43
Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios.
44
Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.
45
Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: „Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.
46
Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat”.
47
Dar Jam tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš dvylikos, o su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.
48
Jo išdavėjas nurodė jiems ženklą, sakydamas: „Kurį pabučiuosiu, tai Tas! Suimkite Jį!”
49
Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: „Sveikas, Rabi!”, ir pabučiavo Jį.
50
O Jėzus jam tarė: „Bičiuli, ko atėjai?” Tada jie priėjo, čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.
51
Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.
52
Tuomet Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.
53
O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų?
54
Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!”
55
Tą valandą Jėzus tarė miniai: „Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti mane. Aš kasdien sėdėjau šventykloje su jumis ir mokiau, ir manęs nesuėmėte.
56
Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai”. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo.
57
Tie, kurie suėmė Jėzų, nuvedė Jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji.
58
O Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir įėjęs atsisėdo su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis.
59
Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,
60
tačiau nerado, nors buvo išėję į priekį daug melagingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du
61
ir tarė: „Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’ ”.
62
Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!”
63
Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: „Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!”
64
Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!”
65
Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.
66
Kaip jums atrodo?” Jie atsakė: „Vertas mirties!”
67
Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,
68
sakydami: „Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?”
69
Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu”.
70
Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: „Aš nežinau, ką tu sakai”.
71
Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu”.
72
Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!”
73
Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: „Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda”.
74
Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus!” Ir tuojau pragydo gaidys.
75
Petras prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.