Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?
- 2
- Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.
- 3
- Jei kai kurie tapo netikintys,-negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?
- 4
- Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus-melagis, kaip parašyta: „Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas”.
- 5
- Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,-ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.
- 6
- Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?
- 7
- Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?
- 8
- Tai gal „darykime bloga, kad išeitų gera”,-kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.
- 9
- Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys-visi yra nuodėmės valdžioje,
- 10
- kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno.
- 11
- Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.
- 12
- Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!
- 13
- Jų gerklė-atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.
- 14
- Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,
- 15
- jų kojos eiklios kraujo pralieti,
- 16
- jų keliuose griuvimas ir vargas.
- 17
- Jie nepažino taikos kelio,
- 18
- ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė”.
- 19
- Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,
- 20
- nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
- 21
- Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai,-
- 22
- Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,
- 23
- nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,
- 24
- o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.
- 25
- Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,
- 26
- ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.
- 27
- Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.
- 28
- Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.
- 29
- Argi Dievas-tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,
- 30
- nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.
- 31
- O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.