Biblija (Šventasis Raštas)

1
Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.
2
Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.
3
Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti”. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi”. Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.
4
Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.
5
O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?” Jie atsakė: „Ne”.
6
Tada Jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite”. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.
7
Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Tai Viešpats!” Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį,-mat buvo neapsirengęs,-ir šoko į ežerą.
8
Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto-maždaug už dviejų šimtų mastų-ir atitempė tinklą su žuvimis.
9
Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.
10
Jėzus jiems tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų”.
11
Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.
12
Jėzus tarė: „Eikite šen pusryčių!” Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas Tu esi?”, nes jie žinojo, jog tai Viešpats.
13
Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.
14
Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.
15
Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?” Jis atsakė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius”.
16
Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano avis”.
17
Jėzus paklausė trečią kartą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: „Ar myli mane?”, ir atsakė: „Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.
18
Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori”.
19
Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!”
20
Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas Tave išduos?”
21
Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas bus šitam?”
22
Jėzus atsakė: „Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!”
23
Todėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė, kad Jis nemirs, tik: „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?”
24
Tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.
25
Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.