Biblija (Šventasis Raštas)

1
Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.
2
Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.
3
Jo burnos žodžiai-nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.
4
Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.
5
Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė-debesis.
6
Tavo teisumas-kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai-kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!
7
Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.
8
Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.
9
Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.
10
Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas-nuoširdiesiems.
11
Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!
12
Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!