Biblija (Šventasis Raštas)

1
Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!
2
Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.
3
Net ir žvirblis randa namus, kregždė-lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!
4
Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!
5
Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.
6
Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.
7
Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.
8
Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!
9
Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!
10
Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.
11
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
12
Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!