Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?
- 2
- Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.
- 3
- Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.
- 4
- Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.
- 5
- Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,
- 6
- kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais-ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.
- 7
- Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti,
- 8
- tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas?
- 9
- Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas.
- 10
- Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.
- 11
- Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis.
- 12
- Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai,
- 13
- ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina.
- 14
- Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.
- 15
- Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį.
- 16
- Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.
- 17
- Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.
- 18
- Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.