Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Todėl, suprasdami, kad turime šį tarnavimą iš gailestingumo, mes nepailstame.
- 2
- Atsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.
- 3
- O jeigu Evangelija yra paslėpta, tai ji paslėpta žūstantiems,
- 4
- kuriems šio amžiaus dievas apakino protus; netikintiems, kad jiems nesušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovės Evangelijos šviesa.
- 5
- Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį, o mes-jūsų tarnai dėl Jėzaus.
- 6
- Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide.
- 7
- Bet šitą turtą mes laikome moliniuose induose, kad būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų.
- 8
- Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę;
- 9
- persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę.
- 10
- Visada nešiojame savo kūne Viešpaties Jėzaus mirtį, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.
- 11
- Nes mes, gyvieji, dėl Jėzaus nuolat atiduodami mirčiai, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne.
- 12
- Taigi mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė.
- 13
- Turėdami tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: „Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau”, mes irgi tikime ir todėl kalbame,
- 14
- žinodami, kad Tas, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels per Jėzų ir pastatys kartu su jumis.
- 15
- Nes viskas yra dėl jūsų, kad per daugelį pagausėjusi malonė pagausintų dėkojimą Dievo šlovei.
- 16
- Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina.
- 17
- Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.
- 18
- Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima-amžina.