Biblija (Šventasis Raštas)

1

Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.

2

Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą.

3

Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą.

4

Jobui kalbant, Elihus laukė, nes jie buvo vyresni už jį.

5

Kai Elihus pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis.

6

Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: „Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės.

7

Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.

8

Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą.

9

Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.

10

Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę.

11

Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti.

12

Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius.

13

Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’.

14

Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais.

15

Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti.

16

Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė,

17

aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę.

18

Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina.

19

Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines.

20

Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu.

21

Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu.

22

Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane”.