Pirmas

Biblija (Šventasis Raštas)

Lietuviškas K. Burbulio vertimas » Morkaus » 10 skyrius
1
Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs.
2
Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.
3
Jis jiems atsakė: „O ką jums įsakė Mozė?”
4
Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti”.
5
Tuomet Jėzus pasakė: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.
6
O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.
7
‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,
8
ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.
9
Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”.
10
Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.
11
Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.
12
Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja”.
13
Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.
14
Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.
15
Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas,-niekaip neįeis į ją”.
16
Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.
17
Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”
18
Jėzus jam tarė: „Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
19
Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ”.
20
Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės”.
21
Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane”.
22
Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
23
Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!”
24
Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!
25
Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.
26
Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada gali būti išgelbėtas?”
27
Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma”.
28
Tada Petras sakė Jam: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!”
29
Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos
30
ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje-amžinojo gyvenimo.
31
Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai-pirmi”.
32
Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia:
33
„Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims,
34
tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels”.
35
Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime”.
36
Jis atsakė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?”
37
Jie tarė: „Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitam-kairėje, Tavo šlovėje!”
38
Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?”
39
Jie sakė: „Galime”. Jėzus jiems tarė: „Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti.
40
Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu,-tai bus tiems, kuriems paskirta”.
41
Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono.
42
O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo.
43
Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas,
44
ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas.
45
Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.
46
Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas.
47
Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”
48
Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”
49
Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį”. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia”.
50
Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus.
51
Jėzus jo paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?” Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!”
52
Tada Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgydė tave”. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.