Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Jis jiems kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę, ateinančią su galybe”.
- 2
- Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai į aukštą kalną. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje.
- 3
- Jo drabužiai pradėjo spindėti tarsi sniegas, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje.
- 4
- Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, ir jie kalbėjosi su Jėzumi.
- 5
- Petras tarė Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui”.
- 6
- Jis nežinojo, ką sakyti, nes jie buvo labai persigandę.
- 7
- Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Jo klausykite!”
- 8
- Ir tuojau apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.
- 9
- Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie matė, kol Žmogaus Sūnus neprisikels iš numirusių.
- 10
- Jie įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių”.
- 11
- Jie klausė Jį: „Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?”
- 12
- Jėzus jiems atsakė: „Tikrai, Elijas ateina pirmas ir viską atstato. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog Jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas?
- 13
- Todėl sakau jums: Elijas buvo atėjęs, ir jie pasielgė su juo kaip norėjo-taip, kaip apie jį parašyta”.
- 14
- Sugrįžęs pas mokinius, Jis pamatė apie juos susirinkusią didelę minią ir besiginčijančius su jais Rašto žinovus.
- 15
- Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo Jį pasveikinti.
- 16
- Jis paklausė Rašto žinovų: „Apie ką ginčijatės su jais?”
- 17
- Vienas iš minios Jam atsakė: „Mokytojau, aš atvedžiau pas Tave savo sūnų, kuris turi nebylę dvasią.
- 18
- Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nepajėgė”.
- 19
- Tada Jėzus tarė: „O netikinti karta! Kiek dar man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!”
- 20
- Jie atvedė. Vos Jį pamačiusi, dvasia pradėjo tąsyti berniuką; šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs raičiojosi.
- 21
- Jėzus paklausė tėvą: „Ar seniai jam taip darosi?” Šis atsakė: „Nuo pat vaikystės.
- 22
- Dvasia dažnai įstumdavo jį į vandenį ir į ugnį, norėdama nužudyti. Bet, jei ką gali padaryti, pasigailėk mūsų ir padėk mums!”
- 23
- Jėzus jam atsakė: „Jei gali tikėti, viskas įmanoma tikinčiam!”
- 24
- Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: „Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!”
- 25
- Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: „Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!”
- 26
- Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: „Jis mirė”.
- 27
- Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo.
- 28
- Kai Jis sugrįžo namo, mokiniai, pasilikę su Juo vieni, klausė: „Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?”
- 29
- Jis atsakė: „Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku”.
- 30
- Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų.
- 31
- Mokydamas savo mokinius, Jis sakė jiems: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį. Nužudytas Jis po trijų dienų prisikels”.
- 32
- Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet bijojo Jį klausti.
- 33
- Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie Jėzus juos paklausė: „Apie ką kalbėjotės kelyje?”
- 34
- Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.
- 35
- Atsisėdęs Jis pasišaukė dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!”
- 36
- Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė jiems:
- 37
- „Kas priima tokį vaiką mano vardu, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet Tą, kuris mane siuntė”.
- 38
- Jonas Jam tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną, kuris nevaikščioja su mumis, bet Tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis mūsų neseka”.
- 39
- Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti.
- 40
- Kas ne prieš mus, tas už mus.
- 41
- Kas duos jums atsigerti taurę vandens mano vardu dėl to, kad priklausote Kristui, iš tiesų sakau jums, tas nepraras savo atlygio”.
- 42
- „Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manimi, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą.
- 43
- Jei tavo ranka traukia tave nusidėti,-nukirsk ją! Tau geriau sužalotam įeiti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį,
- 44
- kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’.
- 45
- Ir jei tavo koja traukia tave į nuodėmę, nukirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į negęstančią ugnį,
- 46
- kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’.
- 47
- Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,-išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą,
- 48
- kur ‘jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta’.
- 49
- Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi, ir kiekviena auka bus druska pasūdyta.
- 50
- Druska-geras daiktas, bet jeigu ji netektų sūrumo, kuo ją pasūdyti? Turėkite savyje druskos ir taikiai gyvenkite tarpusavy”.
