Galėtume pateikti aibę argumentų, įrodančių Dievo buvimą. Mokslinių faktų, bylojančių apie Dievo egzistavimą, tikrai nestinga: pvz., tai, kas juda, turi būti pajudinta, nes judėjimas yra materijos reakcija į jėgą. Materijos pasaulyje negali būti jėgos be gyvybės, o gyvybė suponuoja, kad yra būtybė, skleidžianti tą jėgą, kuri visa išjudina, – tai byloja, pvz. potvyniai ir atoslūgiai, planetų judėjimas ir pan. Kitas argumentas tvirtina, kad niekas negali būti savo paties egzistavimo priežastis ir tikslas. Jei kažkas būtų savo paties egzistencijos priežastis ir tikslas, tai turėtų atsirasti anksčiau už save ir pašaukti save į būtį. O tai jau būtų absurdiška. Dar yra tam tikri visatos dėsniai: mes stebime, kaip negyvi objektai (pvz., žvaigždės ar planetos), juda tam tikra tvarka, pagal tam tikrus dėsnius. Akivaizdu, kad toksai darnus judėjimas negali būti atsitiktinis, bet yra kažkieno numatytas. Negyvas, neprotaujantis objektas negali judėti apgalvotai. Strėlė be lanko ir lankininko būtų visiškai bevertė. Kas negyviems objektams yra iš anksto nubrėžęs kryptį ir numatęs tikslą? Tai Dievas! Jis yra už viso to slypinti, visa skatinanti iš išjudinanti gyvybės jėga.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Dievas – gyvybės davėjas