Dievo taip jau surėdyta, kad, prieš šturmuodamas dvasinės šlovės aukštumas, žmogus pirmiau turi pasėdėti liūdesio slėnyje. Jis turi gerokai atsikąsti vienišo gyvenimo, kad pagaliau susiprotėtų ieškoti bendrystės su Kristumi. Jis turi prieiti savojo „ego“ liepto galą, kad pagaliau pradėtų iš tikrųjų gyventi. Džiugiausia diena mano gyvenime buvo tada, kai suvokiau, kad mano gebėjimų, mano paties gerumo, mano doros Dievo akivaizdoje visiškai nepakanka. Ir visai neperdėsiu sakydamas, kad mano liūdesys tądien virto džiaugsmu, o mano dūsavimai – giesmėmis. Laimingi tie, kurie nusiminę dėl savo trūkumų, nes jie bus paguosti iš Dievo gausos.

Iš DAY BY DAY WITH BILLY GRAHAM vertė R. Rušinskienė, ©1976 Billy Graham Evangelistic Association. Naudojama turint leidimą. Visos teisės saugomos. www.billygraham.org Įgarsinta UAB „Intelektika“ balso sintezatoriumi.

Ką Biblija moko apie Dievo apstybė