Biblija (Šventasis Raštas)
- 1
- Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį.
- 2
- Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo.
- 3
- Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį.
- 4
- Jokūbas klausė: „Broliai, iš kur jūs esate?” Tie atsakė: „Iš Charano”.
- 5
- Jis vėl klausė: „Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?” Jie atsakė: „Pažįstame”.
- 6
- Jis klausė: „Kaip jam sekasi?” Tie atsakė: „Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!”
- 7
- Jokūbas tarė: „Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!”
- 8
- Bet jie atsakė: „Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis”.
- 9
- Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.
- 10
- Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis.
- 11
- Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko.
- 12
- Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.
- 13
- Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.
- 14
- Labanas jam tarė: „Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!” Jis gyveno pas jį visą mėnesį.
- 15
- Ir Labanas tarė Jokūbui: „Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?”
- 16
- Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji-Rachelė.
- 17
- Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.
- 18
- Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: „Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę”.
- 19
- Labanas atsakė: „Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!”
- 20
- Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.
- 21
- Po to Jokūbas tarė Labanui: „Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!”
- 22
- Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.
- 23
- Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.
- 24
- Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.
- 25
- Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: „Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?”
- 26
- Labanas atsakė: „Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.
- 27
- Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!”
- 28
- Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną.
- 29
- Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą.
- 30
- Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.
- 31
- Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelę-nevaisingą.
- 32
- Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: „Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras”.
- 33
- Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: „Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą”. Ji pavadino jį Simeonu.
- 34
- Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: „Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus”. Todėl ji pavadino jį Leviu.
- 35
- Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: „Dabar šlovinsiu Viešpatį”. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.
